- švypsojimas
- švypsójimas sm. (1), švypsójimos ind. → švypsoti 1: Tas švypsójimas – gera statos, gerinas DūnŽ. Su begėdišku švypsojimu parodė mergą TS1899,4. | refl.: Tei švypsójimos, tei minos nutėškimas, rods gerybė begalinė Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.